Aš sapnavau štai ką:
Buvau su savo mama ir geriausia drauge. Ten buvo kažkokia įstaiga kur tipo žmones guldo ir ten juos visaip gydo nuo psichikos ar ko... aaaa... va, prisiminiau. Pensionas. Taigi aš ten buvau su mama ir drauge, ir mes ten iš kažkur atskridome su šluotomis kaip Haris Poteris. Tuomet buvo rytas, saulė švietė danguje aplink gražus miškas, žavi gamta. Man mama ir draugė liepė palaukti ir nuėjo į pensiono vidų. AŠ ilgai laukiau, kol staiga prie manęs priėjo senučiukas ir tarė:
- Netoli yra varpinė. Jeigu bandysi paskambinti varpais, tau neleis didžiulė pabaisa dvasia gyvenanti ten.
Viską išgirdau, o tas senelis ėmė ir dingo. Nulėkiau į pensiono vidų ir susiradusi mamą su drauge viską joms išklojau. Jos pasakė, kad reikia išvažiuoti iš čia. Mes bėgome prie šluotų, jas pasiėmėme ir išskridome. Beskrendant matėsi visokios rudos (kakavinės spalvos) sienos išmargaliotos raštais, o šiaip dar buvo balti it pūkas debesys. Mes skridome, visaip sukaliojomes aukštyn galva, paskui dar kitaip. Tada sapnas baigėsi ir atsibudau. Ką jis reiškia? Padėėėkit.
-------------------------
diena po dienos - gyvenimas po gyvenimo.