Praeitą pavasarį nutiko keistas dalykas. Išėjau į mišką su šuniuku gėlyčių. Šiaip, tai šunį pavedžiot reikėjo. Miškas prie kapų. Einam - taip tylu, paukšteliai čiulba, gera. Na ir pamačius gražias gėlytes prie eglynėlio ir einu link jų. O šuo atsisėdo ir ne iš vietos - kaip sustingęs žiūri į mane išsigandusiu žvilgsniu. Galvoju, kas jam čia darosi, vis viena jėga nutempiau aš jį prie eglynėlio ir sėdau gėlyčių skinti.

Šuo neramiai lakstė aplinkui ir kai pradėjo loti tokiu galingu balsu, tai net pašiurpau. Žiūriu, ką jis ten mato, bet aš nieko nematau. Staiga atsirado žmogus juodu džemperiu ir šviesiomis kelnėmis, ir vaikšto pirmyn, atgal tame eglynėlyje. Nejauku pasidarė, tai ėjau namo, bet kai atsisukau - ten jau nieko nebuvo. O šuo dar šnairavo ir skuodė greičiau namo... Turbūt vaiduoklis ten buvo, ne s ant žmonių jis taip neloja. Ir tokia baimė iš šuns jautėsi, kad dar taip nebuvę.