Mistika ar realybė?

Viskas prasidėjo nuo 1997 metų, žiauria mirtimi mirus tėčiui. Po poros metų susapnavau jį. Jis man atsakė į visus užduotus klausimus ir pareikalavo eiti kartu. Aš atsisakiau. Po dienos vakare pajutau aštrų širdies skausmą, ji vos plakė (aš buvau visiškai sveika iki tos dienos, vedžiau sveiką gyvenimo būdą). Mane išvežė į ligoninę ir vos atpurtė...

Bet tuom viskas nesibaigė... Po metų mirė mano brolis. Jam sustojo širdis. Kažkas panašaus kaip ir man buvo (beje jis prieš savaite buvo patikrintas visas sveikatos stovis, nes tai reikalavo darbas. Sveikata privalo būti ideali. Beje, tokia ir buvo). Tą savaitę prieš mirtį mes labai daug kalbėjom ir jis man pažadėjo niekados manęs nepalikti, visada būti šalia, kad ir kas nutiktų. Mirus broliui kai jį laidojome atsidarė karstas ir pasirodė koja... Minioje žmonių girdėjau klyksmą "jis dar grįš"...

Tuo metu man buvo labai sunku suprasti šita frazę. Mano brolis mirė 2000 metais. Praėjus porai metų mintimis aš jam vis sakydavau, kodėl mane palikai , kodėl man pažadėjai ir neištesėjai duoto pažado... Tie metai man buvo labai sunkus. 2002 sužinojau, kad laukiuosi. Mano vaikas turėjo gimti per brolio mirimo metines, tačiau jis gimė per gimtadienį gerokai anksčiau pasibeldė. Ir pasak mamos - valandos skirtume. Beje, mano sūnus vos nenusinešė mano gyvybės. Ir tai dar ne viskas...

Mano sūnus sunkiai sirgo, daktarai sakė, kad jo minutės suskaičiuotos. Kai buvau aš pas sūnų ligoninėje, reanimacijoje, mano mama dirbo - jai buvo „išpuolęs“ budėjimas. Bevažiuojant į darbą ją sustabdė viena moteris jos frazė buvo labai keista ir nesuprantama „Jūsų šeimoje gimė vaikas, jis dabar klaidžioja per du pasaulius... Jis liks gyvas jį saugo 4 angelai... Bet jis atsineša iš mirusiųjų pasaulio skola gyviesiems... Kai jis užaugs jis žinos ja ir gražins..." Tie žodžiai buvo keisti, kadangi jau medicina buvo mano sūnui viska padarius ir vilties jau nebuvo. Rytojaus dienai buvo jau nuspręsta atjunkti aparatūrą ir leisti vaikui ramiai numirt... Į vakarą jis buvo pakrikštytas. Naktį pradėjo kilti visos gyvybinės funkcijos, pradėjo viskas gerėti. Tai stebino ne vien tik mane bet ir ligoninės personalą... Iš ryto buvo atsisakyta atjunkt, nes būklė darėsi stabili.... Po ilgo gydimo mes likome gyvi.

Kai nueinu į kapus pasižiūrėti ir mintimis pabendrauti su savo broliu ir tėčiu. Grįžus įvyksta kažkas gero... Nežinau bet gimus sūnui pasibaigė nelaimės... Atėjo ramus gyvenimo periodas...
 
2007-05-04
Neprisistačiusi lankytoja

Rodyti daugiau iš kategorijos: Pasakojimai apie mirusius artimuosius.
Tinklapio lankytojų komentarai (108)
Jūsų vardas:El. paštas (jei norite):
Jūsų komentaras:
Rodyti esamus komentarus?
Komentarai yra skirti savo nuomonės apie tinklapyje pateiktą informaciją išsakymui, o ne susirašinėjimui ar kitų lankytojų įsitikinimų vertinimui. Nors Likimas.lt komentarų nekontroliuoja, tačiau pasisakymai, kurie yra ne į temą, nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus, gali būti ištrinti.
Registruotų vartotojų vardai (jei nepakeičiami įrašant) komentaruose rodomi su "@" simboliu.
Esate susidūrę su kažkuo nepaaiškinamu, paslaptingu? Norite apie tai papasakoti ir kitiems? O gal visa tai net ir nufotografavote? Tuomet parašykite savo pasakojimą.
Apie projektą :: Privatumo politika :: Atsakomybės ribojimas :: Literatūra :: Kontaktai
Draudžiama kopijuoti ar platinti tinklapyje pateiktą informaciją be Likimas.lt sutikimo © 2006 - 2024 Likimas.lt