Keista viešnagė

Aš tada dar buvau pradinukė ar vyresnė. Vieną kartą mes su tėčiu važiavom į Viešvilę (tėčiui darbas, na žinot). Ten buvo tokia sena meno galerija, ar kas - nežinau kaip pavadint. Ten lipdėm įvairius dirbinius. Buvo apsistoję kažkokiose vaikų namuose. Man ten žiauriai nepatiko.

Na smagu toje studijoje - lipdom sau. Tik va, suaugusieji nusprendė vaikučius perkelti į antrą aukštą, kad netrukdytų. Na, mes galvojam, kad ten bus dar fainiau ir noriai sutikom. Patalpa tokia nedidelė, bet mums vietos pakankamai.

Viskas buvo gerai iki vieno karto. Dauguma mano draugių buvo išėjusios į terasą, o mano manymu kambarėly buvo likus tik viena. Iš prigimties mėgstu pokštus, tai nusprendžiau draugę išgąsdint.

Užlipau į antrą aukštą - girdžiu kažkas vaikšto. Galvoju “ ten jinai tvarkosi. Priėjau duris, matau - stiklinė pasislinko. Man atrodė, kad ta draugė paslinko stiklinę. O po to išgirdau kažką įnirtingai trypiant. Tai man stačiai juokinga pasidarė. Aš pasiruošiau ir šokau tikėdamasi draugei siaubo įvaryti. Bet ką aš pamačiau? Kambariukas visiškai tuščias, tiktai molis ant žemės ištryptas.

Skuodžiau iš ten, kaip šimto velnių genama. Papasakojau viską draugėms. Jos lyg ir tikėjo. Bijojom dabar į tą kambariuką eiti, bet suaugusieji vėl nuvarė. Na, mes prieš juos nepašokinėsim - nuėjom.

Kelias dienas nieko keisto nebuvo. Bet vieną kartą tam pačiam kambariuke, ventiliacijos angoje akis pamatėm! Tai spiegt pagavom, aš jau pro atvirą langą iššokt norėjau.

Atėjo moteriškė, mus apramino. Pasakė, kad mums tik pasirodė. Kad ir kaip ten būtų, daugiau mes ten neeidavom. Bet ir šiaip nutikimų netrūko. Kartais tualeto durys užsitrenkdavo, šviesa užsigesindavo ir spiek iš baimės, kad gera. Dar už tos studijos toks apleistas namas būdavo. Tai vakare kažkas su raudonom akim ten stovėdavo.

Aišku niekas netikėjo, bet mes manydavom, kad ten per antrą pasaulinį karą žmones sušaudydavo. Iki šiol nežinom tikslios to pastato istorijos. Daugelis mano, kad mes tik išsigalvojam, bet tai netiesa. Niekada netikėjau, kad taip gali būti, kol pati nepatyriau.

(šis pasakojimas buvo parašytas 2009-02-05, o tik patalpintas vėliau...)
 
2009-06-12 19:59:06
vux

Rodyti daugiau iš kategorijos: Įvairūs pasakojimai.
Tinklapio lankytojų komentarai (12)
Jūsų vardas:El. paštas (jei norite):
Jūsų komentaras:
Rodyti esamus komentarus?
Komentarai yra skirti savo nuomonės apie tinklapyje pateiktą informaciją išsakymui, o ne susirašinėjimui ar kitų lankytojų įsitikinimų vertinimui. Nors Likimas.lt komentarų nekontroliuoja, tačiau pasisakymai, kurie yra ne į temą, nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus, gali būti ištrinti.
Registruotų vartotojų vardai (jei nepakeičiami įrašant) komentaruose rodomi su "@" simboliu.
Esate susidūrę su kažkuo nepaaiškinamu, paslaptingu? Norite apie tai papasakoti ir kitiems? O gal visa tai net ir nufotografavote? Tuomet parašykite savo pasakojimą.
Reklama ir draugai
Komunalinės paslaugos
 
Interneto svetainės
Duomenų atstatymas
Fotografas Vilniuje
Saliutas.lt
Lęšiai
Apie projektą :: Privatumo politika :: Atsakomybės ribojimas :: Literatūra :: Kontaktai
Draudžiama kopijuoti ar platinti tinklapyje pateiktą informaciją be Likimas.lt sutikimo © 2006 - 2019 Likimas.lt