Blogas jausmas ir sapnai.

Viena vakarą besiruošiant miegoti mane persmelkė jausmas tarsi turetu atsitikti kažkas blogo.Stengiausi nekreipti į tai demesio, galvojau gal pervargus , bet geriau pagalvojus atsiminiau ,kad tetis isvaziaves į sodyba. Bandžiau nuvyti blogas mintis, juk mama tikrai butu pati pirma pajautusi , kad teciui kazkas blogai. Su tom mintim ir nuejau miegoti prieš tai paprašiusi Dievo duoti ženkla, nes sakoma tai padeda.
Naktį labai neramiai miegojau, vėliau atsikeliau nuo neaiskaus sapno. Sapnas buvo toks:
Sapnavau , kad kažkokiu rudu tepalu išsiterliojau veida, ar kad manes nepazintu ar kad palaikytu beprote nelabai atsimenu. Veliau ėjau gatve ir mane pragejo vytis kažkokie plėšikai, nežinau kodel juos tokiais palaikiau, bet pradejau begti ir prasiau zmoniu pagalbos. Niekas man nepadejo ir tada paprasiau vieno žmogaus , kuris kai atsisuko pasirode man kažkur matytas. Jis pasakė , kad negali man padeti , nes skuba nusipirkti vyno. Nežinau kodel isiminiau butent siuos žodžius, nes paprastai niekada sapnuose istartu žodiu neatsimenu. Toliau sapne atsimenu tik tai , kad maciau žmogu kuris labai pakenke mano mamai.
Po sapno negalejau užmigt, vis neapleido nuojauta kad kažkas netaip. Diena suzinojau , kad teciui viskas gerai , tad nutariau , kad tai tik mano vaizduote.
Kita nakti sapnavau sapna kuri jau buvau ankščiau sapnavus tik supratau tai sapno metu. Pačio sapno atsimenu tik pabaiga. O pabaiga buvo labai žiauri. Sapnavau nukritusius nuo geles raudonus žiedlapius. Pacio geles neatsimenu tik žinau , kad žiedlapiai buvo gražus ir labai ryškus. Veliau , nežinau gal tai buvo kitas sapnas, bet atsimenu tik tiek , kad buvau viana namie ir iš visu pakampiu net nuo lubu pradejo kristi tokie vabalai. Visi jie krito ant manes as pradejau begti ir tomet ju pradejo kristi dar daugiau . Žinau , kad jie labai skaudžiai kanda, bet nejauciau jokio skausmo.
Dar is ta nakti sapnuotu dalyku prisiminau ,kad sapnavau ne savo, bet kito žmogaus sielvarta, atrodo del artimo žmogaus netekties. Tas sielvartas buvo tiesio nežmoniškas.
Kita diena mama taip pat isvaziavo i soda. Paskambinusi pasake , kad teciu nutiko bedų.
Mano tetis turi viena imone, galima skayti tai pramoginis verslas. Pasirodo, kad žmogus kuris dirbo teciui vieno žaidimo metu mete petarda, ar kažka panašaus ir per ta petarda apkurto mergaite. Dabar ji guli ligonineje. Svarbiausia tai , kad uz ta mergate gali atsakyti mano tetis.Tik pagalvokit kokios kompensacijos gali uzsiprasyti , bet tikiuosi kad viskas bus gerai.

Visada domejausi tokiais dalykais , bet i galva net mintis neatejo kad taip gali man atsitikti. Net kortos man rodo labiau pasitiketi intuicija. Taciau jauciu ,kad cia dar ne visos nelaimes. Tikrai turetu dar kasnors nutikti.

Labas roberta6,

tu turi nuojautą, jog kažkas nutiks, tai yra labai geras sugebėjimas, jeigu teisingai jį naudosi gali padėti sau ir daugeliui žmonių, tačiau tai ką tu darai dabar tai tave pavers paranoike. Visų pirma perspėjimai yra skirti ne tam, kad žmogus sėdėtų ir lauktų, kad gi tai nutiks, nes tada kam perspėti jeigu žmogus nesiima jokių veiksmų. Kaip sako jeigu tu matei ateitį - tų ją jau pakeitei, taip yra todėl, kad tu gali keisti tave supantį pasaulį, tave supančius žmones, jū likimus tiesiog mintimis. Mes tai darom nuolatos - keičiam aplinkinius, o aplinkiniai mus, tačiau jeigu tu būsi stipri dvasiškai tai tavęs taip stipriai neveiks aplinka, o su teigiamomis mintimis tu tarsi sukursi nematomą apsaugą sau ir savo mylimiems žmonėms. Taigi perspėjimai skirti atkreipti tavo dėmesį, jog kažkas gali nutikti, labai dažnai žmogus pats prisišaukia nelaimes, su savo pesimistiškomis mintimis tai pat būnant tokios būsenos aplinka labiau veikia žmogų. Taigi kai kitą kartą pajusi ką nors, pradėk galvoti teigiamai, prašyk Dievo nurodymų kaip to išvengti, na o jeigu netiki Dievu tai prašyk savo pasamonės rasti sprendimą, tiesiog prašyk to kuo tu tiki. Patikėk tu tai rasi. Nesakau, kad tu taip išvengsi problemų,
nes problemų vengimas yra prasta taktika. Tu tiesiog rasi sprendimus į savo problemas, o tai ir yra svarbiausia. Tikėk, jog tu gali pakeisti ir taip įvyks, tai žymiai geriau nei sėdėti ir laukti kol įvyks kas nors bloga.

Dovanele, labai Jums ačiu už patarima. Dabar žinau ka darysiu jei tai pasikartos.
Dekui.

man panašiai.aš ne tai kad turiu ten nuojautą kažkokią, bet tiesiog jaučiu tai, kas bloga. buvo taip:
vakare sėdėjau prie kompiuterio ir rašinėjausi su draugėmis. prieš susirašinėjimą lyg ir jaučiau, kad kažkas negerai. tarsi man atmintyje būtų įrėžta žodžiai: "kažkas įvyko, ne tau, tačiau kažkas įvyko. kažkas tavo artimiausiems draugams... kažkas negero... negero..."
Taigi pati sau pasakiau, kad jau tapau nevisprote xD. tokių nuojautų dar niekad nejutau. na, kai prisėdau susirašinėti, draugė neprisijungė. o žadėjo tai padaryti. mes buvome susitarusios ir prisiekėme, kad šiandien prisijungsime, nes seniai nekalbėjome. mane vėl persmelkė toks jausmas, tarsi man pačiai skaudėtų, tačiau puikiai žinojau, kad tai ne man problema. nuvijau blogas mintis ir pažaliavau - šį kartą tas jausmas buvo toks tikras, toks baisus, toks realus, kad negalėjai dabar jau pasakyti, jog čia tiesiog kažkoks menkas šūdniekis mano galvoje. kadangi dievu netikiu, tai pati sau pasamonėje ėmiau kartoti "jai viskas gerai, mano draugei viskas ok, ji tiesiog negalėjo, jai viskas gerai, kuo puikiausiai..."
jausmas vis stiprėjo. tada staiga pašokau. man pasirodė, kad man perdūrė smegenis. toks veriantis skausmas. užsidengiau akis, viskas aplinkui ėmė mirguliuoti. tačiau vis tai praėjo lygiai taip staigiai, kaip ir pradėjo. pasijutau normaliai. sutrikusi, tačiau jeigu tokia nebūčiau, jausčiausi gal net linksmai? dabar mintyse pajutau, kad išsiraižė žodžiai: "Viskas gerai." Dabar vos nenualpau. tada save staigiai iškeikiau, kad šitiek išsigalvojau apie draugę, mat jau dabar virpėjo telefonas nuo jos skambučio. su palengvėjimu atsiliepiau. tada išgirdau ne jos, o jos mamos balsą. štai ką apytiksliai ji kalbėjo (tai buvo mano draugės mama, labai gera, rūpestinga ir miela. tačiau šįkart jos balsas buvo toks, tarsi kažkas siaubingo būtų įvykę. aš net išsigandau. (savo draugės vardo nenoriu sakyti, tad pavadinsiu ją xxx):
Labas, čia aš, xxx mama. žiūrėk, girdėjau, kad ruošeisi su ja šį vakarą susirašinėti. aš net nežinau, kaip pradėti. žodžiu xxx išėjo iš namų į parduotuvę nusipirkti kažko užkrimsti. parduotuvė netoli, nuo mūsų namų kažkur dvi minutės. ir tada atvažiavo policija ir pranešė, kad ją rado negyvą, o prie jos - jos žudiką - tokį vyrą, kurio nekenčiu, noriu jį nužudyti lėtai, skaudžiai, kad kentėtų dar baisau nei aš dabar.... žudikas žinomas nusikaltėlis, prašėme, kad tokių įvykių nedėtų į laikraštį, tas kiaulė šunsnukis....."
tada ji tiesiog pradėjo rėkti iš nevilties ir įniršio. dar apkeikė tą žudiką...
Aš viso šito klausiausi neutraliai. nieko nesakiau, neleidau jokių garsų. tylėjau ir leidau savo smegenėlėms apsiprasti situacijoje. vėliau supratau, kad tas jausmas ir visa kita susiję. netikiu antgamtinėmis galiomis, burtais ir tai mitais apie raganas, pikų damą ir t. t.
tai negi aš rimtai galiu nujausti blogus dalykus????????????????????
ohoho

Nuojauta gali būti įvairi, viskas priklauso nuo to tavęs ir tavo ryšio stiprumo su tuo žmogumi. Bet nereikia to sumaišyti su mūsų pačių mintimis ir fantazijomis. Man irgi kelis kartus teko numatyti įvykių seką kažkur 1-3 min į priekį itin tiksliai tiek šalia manęs tiek ir per atstumą. Galiu pasakyti tik tiek, tuo metu aš mintyse tiesiog iš niekur išgirdau pasakojimą kas ir kaip bus, tai labai panašu į savas mintis tačiau tai daugiau primena lyg tu pats sau pasakotum, o gal prisimintum, turbūt labiausiai panašu į knygos skaitymą. Tiesa visais kartais po tokio netikėto minčių srauto, aš likdavau visiškai nustebęs, tačiau tai įvykdavo būtent taip. Įdomiausia, jog tuo metu gali galvoti apie visiškai kitus dalykus kaip pvz tu rašinėjaisi ir tada ateina minčių srautas. Aš šito sugebėjimo netobulinau, nes toks tikrai šiurpokas sugebėjimas numatyti įvykius. Tu gali tobulinti jeigu nori, tačiau tam reikia rimtai psichologiškai pasiruošt :)